Buvo tada 1975 metai. Mes moksleiviai, kurie mokinomės tuometinio Šiaulių pedagoginio instituto „Fotono“ mokykloje, buvome pakviesti instituto stovyklą, kuri buvo surengta Plinkšiuose.
Visos paskaitos vyko Plinkšių rūmuose, kur buvo įsikūręs žemės ūkio technikumas, o gyvenome bendrabutyje. Pirmomis dienomis visi gyvenome palapinėse, tik po to persikraustėme į bendrabutį. Tik viena grupė, jei neklystu, pasiliko gyventi palapinėse. Štai kas mus pasitiko tada, kai atvykome į stovyklą. Tai nuostabūs Plinkšių dvaro rūmai ir ežeras:
Čia mūsų grupės vadovas:
Čia tikriausiai visi 1975 metų „Fotono“ stovyklos stovyklautojai:
Mes balkone.
Stovykloje daug laiko skyrėme paskaitoms, laboratoriniams. Čia tos akimirkos:
Na žinoma buvo ne tik mokslai, bet ir pasilinksminimai. Mūsų grupėje vienas vaikinukas –Rytis Buzelis- grojo gitara.
Dar keletas akimirkų:
Padirbėjome ir žemės ūkyje.Čia poilsio valandėlė po darbo:
O čia keliaujame namo:
Buvo suorganizuotos ekskursijos. Čia vaizdai Telšiuose:
Na ne visiems laimingai sekėsi:
Kiekviena pradžia turi ir pabaigą. Paskutinę dieną buvo suorganizuoti įvairūs atsisveikinimo renginiai, įteiktos dovanėlės už gerą mokymasi, už pasiektus sportinius rezultatus ir kitą veiklą. Vakare atsisveikinimo laužas, šokiai. Tai atsisveikinimo akimirkos:
O kaip sekėsi toliau... Po metų mes stojome kažkur tai mokintis. Aš sutikau tik vieną merginą ir vaikiną iš savo grupės, kurie stojo ir įstojo mokintis į tuometinį Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutą. Jie studijavo automatikos ir skaičiavimo fakultete. Vaikinas, kurio vardas Almis mane supažindino su Kaunu, kuriame iki studijų nebuvau buvęs. Baigus studijas Almį dar buvau sutikęs Šiauliuose. Po to nebesutikau nė vieno iš tada stovyklavusių „ Fotono“ stovykloje.