Jau įteikti diplomai, atšvęstos išleistuvės, bet mums liko dar vienas dalykas, kurį mes turėjome padaryti t.y. atiduoti duoklę Tarybinei armijai. Praėję šiokią tokią medicininę komisiją sulaukėme, tos nakties, kada ten mes turėsime vykti. Buvo vasaros naktis. Mes buvę studentai iš 03 bendrabučio, patraukėme į geležinkelio stotį. Mūsų buvo apie kokį pusantro šimto baigusių radioelektronikos fakultetą. Čia sulaukėme naktinio traukinio Vilnius- Ryga. Sulipome į mums skirtą vagoną. Vykome į Jelgavą. Kai atvažiavome į Jelgavos geležinkelio stotį, jau buvo prašvitus. Išlipę čia, mes laukėme mašinų iš karinio dalinio, kurios nuvežė į karinį dalinį esantį Svete kaimelyje. Kariniame dalinyje, prisisiuvę kursantų antpečius, užsivilkome kariškas uniformas. Dalinyje buvo tik keleta kareivių, kurie liko prižiūrėti dalinį.
Iš mūsų visų, kurie atvykome į tą dalinį, tik vienas buvo tarnavęs armijoje. Jam suteikė staršinos –kursanto laipsnį ir jis vadovavo kuopai.
Prieš išvažiuojant į dalinį, karinės katedros ryšininkų vadas, buvo perspėjęs, kad kas norės perpaišyti schemas, pasiimtų plunksnų ir tušo. Nebuvau geras paišytojas, vis tiek pasiėmiau, maža kas, pagalvojau, jeigu paišysime schemas, galbūt nereikės po laukus lakstyti ir bus lengviau per egzaminus. Žinoma tai nepadėjo. Va tik iš tų trijų mėnesių, kuriuos ten reikėjo praleisti, praleidau tik du.
Kas buvo Tarybinėje Armijoje, žino kaip tenbuvo. Ta pati sistema buvo ir pas mus. Tik va mes buvome visi savi. Kiekvieną rytą keldavomės anksti , pavalgę eidavome į užsiėmimus, vakare šiek tiek turėdavome laisvo laiko, miegoti eidavome apie dešimtą valandą ir žinoma skaičiuodavome laiką iki tarnybos pabaigos.
Nuotraukose pamatysite tai kas buvo tame dalinyje.
