Va aš ir vėl Klaipėdoje. Malonu prisiminti vaikystę. Ir čia, kada atvažiuodavau pas tėvus, mes kiekvieną sekmadienį eidavome į šią bažnyčią. Po pamaldų užeidavome pas mamos seserį, kuri gyveno šalia bažnyčios. Čia kiekvieną kartą tradiciškai tėvas su mamos sesers vyru išgerdavo vyno... Tai buovo seniai... Kartą buvau atėjęa čia, bet bažnyčia buvo užrakinta. Na šį kartą tikrai buvau pasiryžęs viskam ir man pasisekė. Pasisekė dar daugiau. Netyčia klebonui pasakiau, kad tikriausiai esu krikštytas šioje bažnyčioje. Ir ištikrųju taip ir yra, klebonas parodė registracijos knygą, kurioje buvo apie mano ir mano brolio krikšto registraciją šioje bažnyčioje. Taip tikrai aš buvau krikštytas šioje bažnyčioje.
      Bažnyčia atnaujinta, bent man įstrigo iš vaikystės, kad joje nebuvo suolų atsisėdimui... Čia truputį istorijos, ką rada internete:
      Klaipėdoje 1258 m. pastatytos 2 bažnyčios: katedros ir parapinė Šv. Jono. Jos ne kartą buvo žemaičių sudegintos. Kuršo vyskupas Edmundas 1291 m. leido Klaipėdos gyventojams laidotis katedros kapinėse, nes prie Šv. Jono bažnyčios kapinėms vietos nebuvo. 1525 m. bažnyčios atiteko evangelikams liuteronams.
      1865 metais pastatytas pastatas priklausė Klaipėdos Irvingerių-Apaštalų Bažnyčiai. 1945 metais jį perdavus Romos katalikams, bažnyčiai suteiktas Kristaus Karaliaus titulas. Iki 1988 m. ji buvo vienintelė katalikų bažnyčia Klaipėdoje. 1997 m. rekonstruota pagal architekto Sauliaus Prikockio projektą pristatant apsidę. 2001 m. atliktas pastato kapitalinis remontas pagal architekto Sauliaus Manomaičio projektą.
      2001 m. bažnyčia papuošta dailininkų Dalios Skardžiūtės, Carlo Bertagnin OFM ir Pauliaus Vaineikio OFM nutapytomis Kristaus Karaliaus ir Kristaus kančios kelio ikonomis.
      O dabar siūlau ir Jums pažiūrėti, ką pamačiau Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje: